Back to top
lt

Apie darbo modelių įtaką produktyvumui: kaip atrodo kompromisas tarp darbuotojo ir įmonės?

Niekam ne paslaptis, kad darbo rinkoje per pastarąjį penkmetį įvyko kardinalūs pokyčiai. Šiame kontekste neabejotinai išsiskiria pakitęs požiūris į darbo modelius: prieš beveik penkmetį apie nuotolinį darbą buvo kalbama daugiausia teoriniu lygmeniu, o šiandien jis (bent jau dalinai) prieinamas daugeliui. Į susidariusią situaciją įmonės žiūri skirtingai: Tad kaip gi atrodo produktyvus kompromisas?

Vieni darbuotojai įpareigojami grįžti į ofisus, kitiems leidžiama ribotą savaitės dienų kiekį dirbti iš namų, o tretiems suteikiama visiška laisvė pasirinkti tai, kas patogiausia jiems. Universalaus sprendimo rinkoje šiandien nesiekiama, tačiau „Insoft“ žmogiškųjų išteklių vadovės Rimantės Bičiūnės teigimu, darbdavio priimta tvarka gali turėti daug įtakos darbuotojo pasitenkinimui darbu.

Didžiausių prioritetų sąraše - lankstumas

„Esame turėję kandidatų, kuriems kasdien dirbti ofise nepriimtina. Žmonėms aktuali ir patraukli galimybė sutaupyti laiko nesėdint kamščiuose, sklandžiau derinti vaikų priežiūrą ir darbą, individualiai pasirinkti darbo laiko pradžią ir pabaigą, ir t.t.“, - pastebi ji. Rimantės teigimu, klausimą apie „Insoft“ darbuotojams prieinamus darbo modelius neretai tenka išgirsti ir pirmo darbo pokalbio metu. Dažniausiai tikimasi galimybės dirbti bent jau hibridiniu modeliu, tam tikrą darbo dienų skaičių atvykstant į ofisą, o kitomis dienomis į darbus jungiantis iš namų. Šis modelis aktualus tiek gyvenantiems toliau nuo darbo vietos, tiek turintiems vaikų ir besidalinantiems atsakomybes su antra puse. Priežasčių, kodėl hibridinis modelis tinka daugumai žmonių, tikrai nemažai –būtent šį modelį specialistai įvardina universaliausiu bei produktyviausiu. Tačiau Rimantė taip pat pastebi, kad, kaip ir beveik visose gyvenimo srityse, čia irgi netrūksta išimčių.

Siekiant suteikti „Insoft“ kolektyvo komandos nariams kuo daugiau lankstumo, kiekvienas darbuotojas gali pasirinkti jam priimtiniausią formatą. „Kai buvome priversti dirbti nuotoliu, komandos įsivažiavo į darbo ritmą, leidžiantį išlaikyti sklandžią projektų eigą ir keistis idėjomis bei grįžtamuoju ryšiu nepriklausomai nuo buvimo vietos. Todėl toks lankstumas tikrai vertingas, kadangi kiekvienas darbuotojas gali išsigryninti, koks darbo modelis produktyviausias būtent jiems. Vis dėlto, nors buvo galima tikėtis, kad po pandemijos darbuotojai norės ir toliau dirbti nuotoliu, tikrai turime nemažai tokių, kurie ateina kasdien arba didžiąją savaitės dalį“, „Insoft“ patirtimi dalinasi Rimantė.

Darbas nuotoliu – ne kiekvienam

Prieš keletą metų patirti suvaržymai nuotolinio darbo modelį „pasimatuoti“ privertė tūkstančius Lietuvos įmonių. Siekiant užtikrinti produktyvų darbą iš namų, daug dėmesio skirta komandinio darbo valdymo principų diegimui, o darbuotojams teko įsirengti fizines darbo vietas savo namų erdvėje. Tačiau ši tvarka kai kuriems „pakišo koją“ harmoningam darbo ir laisvalaikio derinimui: nemažai žmonių pastebėjo, kad namie esanti darbo vieta skatina daugiau dirbti, sutrumpėjo darbo metu daromos pertraukos, atsirado daugiau perdegimo atvejų. Kiti patyrė priešingą efektą: sunkiau sekėsi susikaupti, o darbai ėjosi lėčiau ir mažiau sistemingai. Kai kuriems su laiku pavyko sėkmingai išlaviruoti šias dilemas, o kiti atslūgus apribojimams su nekantrumu grįžo į įprastą darbo aplinką.

Rimantės teigimu, kolegų sugrįžimą į ofisą didele dalimi nulėmė ir stipri vidinė „Insoft“ kultūra. „Nors kai kurie darbuotojai pandemijos metu tikrai atrado produktyvų ritmą dirbdami iš namų, šiandien juos kasdien matome ofise, nes jie čia puikiai jaučiasi ir gali palaikyti su kolegomis užmegztą draugišką ryšį: ryte kartu atsigerti kavos, eiti papietauti ir pan. Vieninga komanda – geriausias įrodymas, kad turime patrauklią ir motyvuojančią vidinę kultūrą“, pastebi Rimantė. Na o dirbantiems iš namų ji pataria nenustoti ieškoti sveiko balanso tarp darbo ir laisvalaikio:

- Kasdien nusistatyti 2-3 svarbiausias užduotis ir susitelkti į jas, vengiant blaškančių elektroninių laiškų ar neplanuotų susitikimų;

- Susidėlioti mėnesio planą, didesnius darbus padalinti į pamatuojamas užduotis ir išskirstyti jas savaitėmis bei dienomis;

- Atsakingai planuoti ne tik darbo, bet ir asmeninius reikalus: vizitus pas gydytoją, pertraukėles, keliones į mokyklą ar darželį, ir pan. Tai padės išvengti streso ir blaškymosi.

- Kasdien planuose palikti valandą ar dvi nenumatytiems darbams tam, kad jų atsiradimas netaptų viršvalandžių ir perdegimo grėsme;

- Aktyviai prašyti grįžtamojo ryšio ir duoti jį kitiems komandos nariams, kad kontaktas su kolegomis būtų reguliarus ir būtų užtikrintas tarpusavio palaikymas.