Kultūros pasas atvėrė duris naujos kartos valstybinio sektoriaus projektams
Žvelgiant per skaitmenizacijos prizmę, 2019-ieji visos Lietuvos moksleiviams ir mokytojams atnešė didelį pokytį. Tuomet pristatytas kultūros pasas tapo nauju pagrindu kone visoms kultūrinėms, edukacinėms bei meninėms veikloms, vykstančioms už mokyklų sienų. Tačiau šio projekto vertė daug didesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Lietuvoje tai vienas iš pirmųjų viešojo sektoriaus projektų, kuriame numatytas blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos naudojimas.
„Kadangi blockchain vis dar gana nauja technologija, į pagalbą pagal jungtinės veiklos sutartį pasikvietėme partnerius, kurie specializuojasi būtent šioje srityje. Jie padėjo sujungti technologinius modelius taip, kad kultūros paso portalas sklandžiai bendradarbiautų su blockchain duomenų baze, kurioje saugomos transakcijos“, teigė projektų vadovas Vaidas Andriuškevičius.
Ypač saugus technologinis sprendimas buvo pasirinktas dėl kultūros pase vykstančių finansinių operacijų. Sistemoje galima ne tik išsirinkti ir užsakyti paslaugas, bet ir naudotis virtualia pinigine, matyti finansinę apskaitą, ir pan. Šias ir kitas transakcijas būtina apsaugoti bei užtikrinti, kad niekas negalėtų prisijungti ir pakeisti sistemoje esančių duomenų. „Nors daugelis apie blockchain technologiją yra girdėjęs kripto valiutų kontekste, svarbu atskirti, kad kripto valiutų projektai yra vieši, o Kultūros pasas yra privatus. Šioje platformoje transakcijas gali vykdyti tik šio projekto tikslinių grupių naudotojai", pažymi V.Andriuškevičius.
Vienas pagrindinių projektų iššūkių kilo iš poreikio apjungti skirtingus lūkesčius į vieną aiškią idėją. Projektą inicijavo net kelios institucijos: Kultūros ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Nacionalinė švietimo agentūra, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Suderinus bendrą tikslą, tapo aišku, kad portalas turėtų būti ne tik informacinis, bet ir labai praktiškas. Be moksleivių skatinimo dalyvauti kultūrinėse, edukacinėse bei meno veiklose, portalas turėjo būti draugiškas ir administracinei šių veiklų pusei, su kuria susiduria mokytojai bei paslaugų tiekėjai.
Žvelgdamas į sėkmingai įgyvendintą projektą, Vaidas Andriuškevičius įsitikinęs, kad blokų grandinės technologija turi itin daug potencialo valstybinių projektų ateičiai. „Tikiu, kad netolimoje ateityje didžioji dauguma projektų susijusių su finansinių ar kitų duomenų saugojimu bei tranzakcijomis bus paremti būtent blockchain technologija dėl jos ypatingo saugumo.“