Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis: kaip įstatymas virto skaitmeniniu įrankiu
Procesų optimizavimas sutrumpinant informacijos perdavimo laiką, resursų poreikį ir rankiniu būdu atliekamų veiksmų kiekį – tai kartu sunkiausia ir maloniausia skaitmenizacijos projektų dalis. Jis pareikalauja sistemingo komandinio darbo ir operatyvumo, tuo pačiu išlaikant aukštą kokybės ir duomenų apsaugos kartelę. Skaitmenizuota smurto orderių generavimo funkcija, kurią nuo liepos 1 d. naudoja Lietuvos Policijos pareigūnai – gyvas įrodymas, kad tikslingų skaitmenizacijos projektų nauda matoma ne tik organizacijos viduje, bet ir už jos ribų.
Šio projekto tikslus ir eigą padiktavo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija, Lietuvoje įsigaliojusi liepos 1 d. Tai nauja prevencinė priemonė, įgaliojanti į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus iš karto užfiksuoti įvykio aplinkybes ir įpareigoti smurtautoją laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos. Ja siekiama mažinti smurto atvejų kiekį šalyje ir suteikti apsaugą smurto aukoms.
Projekto vadovės Agnės Gaižutienės teigimu, šios funkcijos kūrimas komandai metė trigubą iššūkį. „Pirmiausia reikėjo sukurti aiškų ir konkretų procesą, kuris leistų objektyviai įvertinti smurto artimoje aplinkoje įvykį ir gauti teisiškai pagrįstą sprendimą. Darbų įgyvendinimui buvo pateiktas griežtas galutinis terminas (iki liepos 1 d.,), tačiau kaip produkto kūrėjai taip pat turėjome atsakomybę dar iki šio termino pateikti pareigūnams mokymų medžiagą, kuri leistų jiems suprasti ir taikyti naują funkciją vos įsigaliojus smurto orderiui”, - pasakoja ji.
Naujo skaitmeninio įrankio kūrime iš viso dalyvavo 17 žmonių komanda, o tam, kad būtų įveiktas pirmasis iššūkis, prireikė apie 5 mėnesių. „Ilgai aiškinomės, koks turėtų būti naujo įrankio funkcionalumas ir kaip jis galėtų atrodyti – šiame etape didžiausia atsakomybė teko veiklos procesų analitikei Donata Semenkavičiūtei. Iš glaudaus bendradarbiavimo su užsakovu gimė atnaujinta proceso schema ir aiškesnis funkcionalumo aprašymas. Tolesniuose etapuose viską nugludinome bei išgryninome - tuomet prasidėjo techninis proceso įgyvendinimas“, dalinasi projekto vadovė Agnė Gaižutienė.
Projekte dirbusi programuotojų komanda pirmąsias užduotis gavo balandį, tad techninę dalį teko atlikti itin operatyviai – per mažiau nei tris mėnesius. „Kadangi turėjome konkretų darbo terminą, o naujas įrankis atlieka teisinę funkciją, buvo labai svarbu laiku atlikti pakeitimus esamose sistemose, kurios yra susijusios tarpusavyje ir turi skirtingas technologijas. Turėjome viską sujungti ir padaryti reikiamas integracijas, kad viskas sistemingai veiktų“, pasakoja programuotojų komandos vadovas Ignas Jatulis.
Darbo rezultatas – skaitmeninė forma, kurią užpildžius smurto orderis sugeneruojamas automatiškai. Jos pagalba vien per liepos mėnesį šalyje išduota daugiau nei 2100 smurto orderių, įpareigojančių smurtautojus nedelsiant išsikelti iš gyvenamosios vietos. „Įrankį sėkmingai paleidome likus porai dienų iki numatyto termino – šis bandomasis etapas leido pareigūnams suprasti, kaip naudoti naują sistemą, o mūsų komandai suteikė progą gauti (ir iš dalies pritaikyti) vartotojų pateiktas įžvalgas. Sistemą vis dar tobuliname ir aktyviai reaguojame į pareigūnų pastabas, kad sukurtume optimalų sistemos funkcionalumą, o ja naudotis būtų paprasta ir patogu“, - priduria A. Gaižutienė.